Kas čia viską organizuoja?
Mes esame piliečių grupė Už kokybišką ir prieinamą aukštąjį mokslą Lietuvoje. Grupei priklausyti gali visi piliečiai, siekiantys esminės ir socialiai teisingos AM reformos; paprastai jos daugumą sudaro studentai ir moksleiviai. Vieni nariai įstoja į Grupę, kiti dėl laiko stokos veiklą joje ilgesniam laikui pristabdo, bet apskritai joje paprastai būna iki 10 narių. Grupei organizaciniais reikalais kartais padeda savanoriai studentai.
Grupei padėti profesionaliomis konsultacijomis sutinka mokslo ir studijų ekspertai: Studijų kokybės vertinimo centro ekspertas prof. Vytautas Daujotis, UAB "Fermentas" mokslo direktorius ir Švedijos karališkosios mokslų akademijos narys prof. Arvydas Janulaitis, VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Vytautas Radžvilas.
Ko Jūs siekiate?
Mes siekiame informuoti kuo daugiau jaunimo ir apskritai visuomenės apie tai, jog yra alternatyva dabartinės p. A. Kubiliaus Vyriausybės planams aukštojo mokslo reformą grįsti smarkiai didinamais studijų mokesčiais ir patikėti ją laisvosios rinkos "nematomai rankai".
Raginame sąmoningą jaunimą kartu protestuoti prieš šiuos planus ir siekti, jog valdžia priimtų pagrįstą kritiką ir alternatyvius pasiūlymus. Esame tikri, jog aukštojo mokslo sistemą būtina nedelsiant reformuoti iš esmės, tačiau reforma neturi virsti laisvosios rinkos eksperimentu su studentų likimais.
Prieš ką būtent protestuojate? Ką siūlo Vyriausybė?
Vyriausybė kartu su Švietimo ir mokslo ministru p. G. Steponavičiumi siūlo nuo 2009 m. suskirstyti visų valstybinių aukštųjų mokyklų - 15 universitetų ir 16 kolegijų - studentus į dvi rūšis: mokančius pilną studijų kainą iš savo lėšų (tūkstančiai litų) ir nemokančius nieko, t.y. studijuojančius valstybės lėšomis. Mokančiųjų būtų didesnioji dalis. Dalinai finansuojamųjų nebeliktų. Tokios mokėjimo tvarkos nėra nė vienoje Vakarų valstybėje, tačiau ji buvo įvesta ir sulaukė daug kritikos Rusijoje, Rumunijoj, Lenkijoje ir buvusios Jugoslavijos respublikose.
Studentai į šias dvi rūšis suskirstyti būtų pagal mokyklos baigiamųjų egzaminų rezultatus ir visą studijų laikotarpį nevyktų jokia rotacija, nepriklausomai nuo studijavimo rezultatų. Įstojęs į mokamą vietą studentas iki pat baigimo mokėtų už studijas, nors jo vidurkis būtų ir 10, tuo tarpu įstojęs į nemokamą vietą studentas joje ir išliktų, net jei jo vidurkis būtų vos 5.
Teisę nemokamai studijuoti turintis studentas galėtų pasirinkti bet kurią aukštąją mokyklą, tad valstybė vienodą finansavimą skirtų ir studentui, kuriam pavyko pasirinkti standartus atitinkančią studijų programą, ir tam, kuris per klaidą ar dėl tingėjimo pasirinkto prastą ir reikalavimų netenkinančią studijų programą, o tokių nieko vertų studijų programų šiuo metu apstu. Dėl to nukentės geresnieji universitetai.
Juk įvertinti ir pasirinkti kuri studijų programa yra gera, gali ne ką tik mokyklą baigęs abiturientas, o tik tas, kuris jau studija yra baigęs ar bent kelis metus pastudijavęs.
Nepritraukusios pakankamai studentų aukštosios mokyklos pristigs finansavimo ir turės bankrutuoti, o jos studentai liks "ant ledo", t.y. po kelių kursų nebeturės kur užbaigti studijas, arba su bankrutavusios aukštosios diplomu.
Siekdamos išvengti bankroto ir privilioti daugiau studentų, mažiau populiarios aukštosios mokyklos mažins kainas ir reikalavimus, siekdamos tiesiog išsilaikyti ir visiškai pamirš apie kokybę. Jos taip pat nuvilios gabesnius, bet neturtingesnius studentus iš geresnių aukštųjų mokyklų.
Glaustai apibendrinant, aukštųjų mokyklų tinklas liks toks pat išpūstas, studijų programų kokybė nepakitusi, valstybės lėšos aukštojo mokslo sistemoje ir toliau bus naudojamos neracionaliai, studijuojančiųjų atrankos pagal gabumus taip pat nebus, o skirtumas tik tas, kad už visa tai dabar studentai turės daug brangiau mokėti.
Be minėtųjų blogybių, įvedama tvarka, tikėtina, sukels didžiulę jaunimo emigracijos bangą - bus siekiama studijuoti užsienyje, kur studijos bus ne brangesnės, neretai pigesnės, o kokybė dažnai aukštesnė. Taip Lietuva neteks gausios dalies jaunimo.
Kokie bus studijų mokesčiai? Kiek bus mokančiųjų?
Anot Ministro p. Steponavičiaus komandos nario ir "reformos" bendraautoriaus dr. P. Subačiaus, mokesčiai sieks nuo 2 tūkst. iki 35 tūkst. Lt per metus vienam studentui, priklausomai nuo studijų krypties.
Pats Ministras tiesiai įvardyti įmokų dydį vengia (suprantama, kodėl), tačiau laiško apačioje pateikiame oficialius naujausius, 2009 m. sausio, Vyriausybės skaičiavimus su paaiškinimais (pagal šiuos duomenis, studijų kaina vienam bakalauro, magistro studentui ar doktorantui svyruoja nuo 2734 Lt iki 56718 Lt per metus). Žinoma, atsižvelgdamos į "paklausą", aukštosios mokyklos turi teisę ir gali mažinti studijų mokesčio dydį laisvai savo nuožiūra. Gali jį ir didinti.
Pagal ankstesnį p. Kubiliaus ir p. Steponavičiaus Mokslo ir studijų įstatymo projektą, mokančiųjų (pilną kainą) rūšiai turėjo būti priskirta 75% studentų. Naujausioje šio įstatymo projekto redakcijoje konkretūs skaičiai neminimi, tačiau neabejotina, kad mokantieji sudarys didesniąją dalį. Taip yra todėl, kad dabar valstybės skiriamų pinigų užtenka mažiau nei pusei visų studentų, ir visi šie pinigai dabar atiteks tai mažesniąjai daliai. Be to, iš tų pačių pinigų bus skiriamos ir stipendijos daliai studijuojančiųjų nemokamai ir t.t. ir pan. Tad, priklausomai nuo Vyriausybės sumanymo, mokančiųjų bus kažkiek daugiau nei 50%. Anot viceministrės p. N. Putinaitės, jų bus iki 70%.
Kodėl Ministras p. Steponavičius vykdo tokią pseudoreformą?
Atsakymai du. Pirmasis: kaip ir nemaža dalis buvusių komunizmo ideologijos šalininkų, p. Steponavičius "išvertė kailį" ir tapo karštu kito kraštutinumo - laisvosios rinkos fundamentalizmo - gynėju. Todėl jis nuosekliai laikosi savo ideologijos, anot kurios, įvairias gyvenimo sritis geriausia sutvarkyti gali privatizacija ir laisvosios rinkos nematoma ranka. Visus kritikus, prognozuojančius liūdnas tokios pseudoreformos pasekmes ir siūlančius kitokius sprendimus, jis linkęs išvadinti "komunistais" arba "interesų grupėmis" ir į jokius klausimus nei atsako, nei sugeba atsakyti. Vadinamasis ministras yra ideologizuoto atitrūkimo nuo tikrovės ir nemokšiškumo bei diletantizmo derinio įsikūnijimas.
Antrasis atsakymas - bankų interesas. Didžioji apmokestintų studentų dalis negalėtų išsiversti be bankų paskolų, kurių palūkanas apsiimtų dengti valstybė. Tokia paskolų ėmėjų "armija" garantuotų ilgalaikius milijonius pelnus bankams. Nebegalėdami verstis iš nekilnojamojo turto paskolų, bankai "metasi" prie studentų paskolų. Jų interesams ir atstovauja p. Kubilius ir p. Steponavičius bei jų partijos (bent lemtingoji jų dalis), turintys, matyt, nemenkų įsipareigojimų šioms įstaigoms.
Kuo čia dėtas Konstitucinis Teismas? Koks jo vaidmuo?
Prof. Egidijaus Kūrio vadovaujamas Konstitucinis Teismas 2008 m. kovo 20 d. paskelbė nutarimą (http://www.lrkt.lt/dokumentai/2008/n080320.htm), kuriuo dukart pažeidė Lietuvos Konstituciją ir sulaužė duotą priesaiką ją ginti. Pirma, Konstitucinis Teismas šiuo nutarimu viršijo savo įgaliojimus, nes įsikišo į vykdomosios valdžios sritį, t.y. nurodo, kaip turi būti vykdoma aukštojo mokslo reforma. Konkrečiai - kovo 20 d. nutarime nurodoma, jog aukštoji mokykla privalo priimti dviejų rūšių studentus - mokančius pilną kainą ir nieko nemokančius. Neatsitiktinai iškart po šio Nutarimo Seime buvo pristatytas p. A. Kubiliaus ir p. G. Steponavičiaus pseudoreformos įstatymo projektas.
Antra, Konstitucinis Teismas priėmė nutarimą, tiesiogiai prieštaraujantį Konstitucijai, pasak kurio, valstybinėse aukštosiose mokyklose nemokamas aukštasis mokslas laiduojamas ne visiems gerai besimokantiems. Priminsiu, jog pagal iki Nutarimo galiojusią Lietuvos Respublikos Konstituciją (41 straipsnio 3 dalis), valstybinėse aukštosiose mokyklose nemokamas aukštasis mokslas laiduojamas visiems gerai besimokantiems. Tuo tarpu KT leido imti pilną studijų kainą iš priimtųjų į mokamas studijų vietas.
Kalbant trumpai ir paprastai, tai Egidijaus Kūrio vadovautam Konstituciniam Teismui turime būti dėkingi už tai, kad mokamose vietose studijuojantieji studentai mokės pilną kainą, kaip gerai besimokytų. Tokia tvarka pažeis Konstituciją ir tai oficialiai nekart konstatuota, tačiau ją leidžia antikonstitucinis Konstitucinio Teismo nutarimas. Jeigu leis piliečiai, tokia tvarka įsigalios.
O ką Jūs patys siūlote?
Mūsų reikalavimas paprastas - pirmiausia aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimas ir lėšų naudojimo racionalizavimas, tik tada galima svarstyti studijų įmokų klausimą. Iki tol studijų įmokų didinti negalima. Jeigu po optimizavimo aukštojo mokslo sistemai vis dar trūktų lėšų, studentai gali prisidėti solidariu mokesčiu, kuris būtų visiems vienodas ir nedidelis.
Siūlome nedelsiant pradėti vykdyti viso povidurinio švietimo - profesinių, kolegijų, universitetų - pertvarką, remiantis seniai ekspertų parengtais projektais, kurių principai yra šie.
1. Reforma neturi remtis studijų įmokų didinimu ir negali nuo jo prasidėti. Studijų įmokos negali didėti tol, kol nebus pertvarkytas visas išpūstas ir neefektyviai veikiantis aukštųjų mokyklų tinklas.
2. Visų pirma, būtina remtis ekspertiniu vertinimu ir atrinkti tas studijų programas, kurios neatitinka universiteto lygio. Tokios programos turi būti arba nedelsiant naikinamos, kad nebebūtų apgaudinėjami studentai ir jos nepelnytai nebegautų valstybės ir studentų lėšų, arba turi būti pertvarkytos į kolegijų programas, kurių lygį jos atitinka, ir nebegauti "universitetinio", o tik "koleginį" finansavimą.
3. Atrinkus tikrąsias universitetines programas, būtina taikyti deramus reikalavimus universitetų studentams, o negebančius jų vykdyti - pašalinti. Atitinkamai su kolegijų studentais.
Taip pat būtina atstatyti profesinio sektoriaus prestižą ir populiarumą. Tai, remiantis Vakarų patirtimi, padaroma sutvarkant kreditų įskaitymo sistemą tarp skirtingų povidurinio sektoriaus grandžių: jeigu praėjęs du metus profesinio mokymo ir įgyjęs konkrečią profesiją jaunuolis turėtų polinkį ir gabumų tęsti mokslus, jis turėtų teisę juos tęsti iškart trečiame kolegijos kurse. Kolegiją baigęs jaunuolis, turintis reikiamų gabumų, galėtų tęsti studijas universitete.
Šitaip būtų panaikinama absoliuti atskirtis tarp šių povidurinio sektoriaus grandžių, todėl išnyktų profesinio mokymo vengimas ir prastas vardas. Siekiant nuplauti profesinio mokymo vardą, patartina sujungti profesinį sektorių su kolegijomis: pirmieji du kursai teiktų profesinį mokymą, norintieji ir gebantieji galėtų įgyti aukštesnę kvalifikaciją tęsdami studijas trečiame ir ketvirtame kurse. Šitaip susiklostytų Vakaruose normali tvarka, kai dauguma jaunuolių studijuoja profesiniame sektoriuje, o universitetuose mažuma. Dabar Lietuvoje universitetuose studentų yra daugiau, jei profesinėse ir kolegijose kartu sudėjus.
4. Atrinktas universiteto lygį atitinkančias studijų programas reikia sukoncentruoti keliuose tikruose, standartus atitinkančiuose universitetuose, turinčiuose reikiamą personalą ir mokslinį potencialą. Kitam etape lygiai taip pat turėtų būti atrinktos ir panaikintos nekokybiškos kolegijų studijų programos.
5. Pereinamuoju pertvarkos laikotarpiu finansavimas turi ateiti ne iš studentų, o iš prieinamų Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų. Jeigu po tokios esminės viso povidurinio švietimo pertvarkos ir aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimo aukštosioms vis dar trūktų finansavimo, tik tuomet studentai galėtų prisidėti nedideliu studijų mokesčiu (maksimaliai iki 1000 Lt per metus). Studijų mokestis pagal civilizuotą vakarietišką praktiką turėtų būti visiems studentams vienodas (geriausieji gali būti skatinami atleidžiant nuo šio nedidelio mokesčio ir stipendijomis).
Ar Jūsų siūlymus kas nors palaiko?
Mes, būdami studentai, o ne mokslo ir studijų ekspertai, savų aukštojo mokslo reformos projektų, žinoma, nekuriame. Tačiau mes pritariame siūlymams, kurie buvo išdėstyti 2007 m. Akademinės bendruomenės kreipimesi į Lietuvos valdžią (http://www.pilieciai.lt/minerva/index.php?article=1245).
Itin artimi ir Grupei priimtini siūlymai išdėstyti 2008 m. gruodžio 1 d. Vilniaus universiteto vadovų Kreipimesi į valsybės vadovus (http://www.pilieciai.lt/minerva/index.php?article=1302).
P. Kubiliaus ir p. Steponavičiaus pseudoreformai nepritaria ir Grupės siekius dar 2008 m. oficialiai parėmė Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Iniciatyvinė grupė ir Taryba (http://www.pilieciai.lt/minerva/viewtopic.php?t=1280). Grupės siekius palaiko ir pseudoreformai nepritaria ir šiandien šios Iniciatyvinės grupės klubas (http://www.nepriklausomybe.lt/).
Ar Vyriausybės žadama pseudoreforma nuo 2009 m. rudens palies tik pirmakursius ar ir dabartinius studentus?
Vyriausybė kartu su Ministru, išsigandusi protestų, atsisakė ankstesnių planų apmokestinti ir dabartinius studentus, todėl tūkstantinės įmokos nuo 2009 m. galios tik pirmakursiams.
Tačiau didelė grėsmė potencialiai kils dabartiniams studentams: kai kurios aukštosios mokyklos nepritrauks reikalingų kiekio studentų ir su jais ateinančių pinigų, todėl turės tik vieną išeitį - balansuoti ant bankroto ribos arba susirinkti trūkstamus pinigus iš įstojusiųjų iki 2009 m. rudens ir jau studijuojančiųjų. Tad daliai dabartinių studentų teks padengti aukštosios mokyklos biudžeto skyles; daliai po dviejų trijų studijų metų teks ieškotis kitos aukštosios mokyklos, nes ta, kurioje studijuoja, galimai bankrutuos; o dalis galės pasigirti turintys bankrutavusios aukštosios mokyklos diplomą.
Taip pat dabartiniai bakalauro studentai, sieksiantys ateityje magistro laipsnio, už magistro studijas mokės pilną kainą (jei nepateks į valstybės finansuojamą vietą).
Kokios jaunimo organizacijos su Jumis bendradarbiauja arba Jus palaiko?
Grupei priimtinus aukštojo mokslo reformos siūlymus yra pateikusi Studentų ateitininkų sąjunga - http://www.pilieciai.lt/minerva/index.php?article=1296. Rengiant protesto akcijas praėjusį pavasarį ir vasarą (http://www.pilieciai.lt/minerva/index.php?article=1275; http://www.pilieciai.lt/minerva/index.php?article=1286; taip pat http://www.pilieciai.lt/minerva/index.php?article=1274), epizodiškai padėjo ir kai kurių kitų jaunimo organizacijų nariai.
Deja, jaunimo organizacijos, nepaisant Grupės pakartotinių kvietimų, vangiai įsijungia į studentų teisių gynimą, tad protesto ir siekių sėkmė priklauso nuo kiekvieno studento apsisprendimo dalyvauti.
Tiesa, vienąkart nemaža dalis jaunimo organizacijų šiuo tuo prisidėjo - http://www.pilieciai.lt/minerva/index.php?article=1257
Kodėl su Jumis nebendradarbiauja studentų atstovybės?
Studentų atstovybės vienaip ar kitaip finansiškai priklauso nuo aukštųjų mokyklų administracijos. Nemažos dalies aukštųjų mokyklų vadovybės atsargiai žiūri į esminės reformos reikalavimą, mat tiesiog susirinkti pinigus iš studentų atrodo paprasčiau. Tarp studentų atstovybių ir administracijos yra susiklostę santykiai, kurių jie nenori gadinti, taip apkartindami sau gyvenimą. Puikus pavyzdys yra Grupės susitikimas su VDU studentų atstovybe, kuriame VDU SA pareiškė, jog supranta ir pritaria Grupės siekiams, tačiau negali to daryti oficialiai, nes galimai netektų patalpų. Todėl viso labo palinkėjo sėkmės.
Nacionalinių organizacijų - Lietuvos studentų atstovybių sąjungos ir Lietuvos studentų sąjungos - nariai, ypač vadovai vengia pyktis su oficialia valstybės valdžia, nes taip sugadintų savo suplanuotų karjerų galimybes. Nenorėdami pasirodyti, jog faktiškai yra ne studentų pusėje, jie vengia aiškiai palaikyti kurią nors poziciją ir savo kalbomis bando įtikti visiems.
Apibendrinant, studentų atstovybių lyderiams, deja, trūksta ryžto (o gal ir sąmoningumo?) ginti studentų teises, todėl faktiškai jų neveiklumas tampa naudingas pseudoreformą vykdančiai valdžiai.
Kokie Grupės artmiausi veiklos planai?
Š. m. vasario antroje pusėje (datą netrukus patikslinsime) organizuojame jaunimo ir visuomenės protesto mitingą prie Vyriausybės ir Seimo rūmų už esminę ir teisingą AM reformą. Tokias ir kitokias protesto akcijas organizuosime tol, kol valdžia imsis vykdyti tikrą reformą, o ne jos imitacijas. Kviečiame dalyvauti.
----------------
Vyriausybės duomenys. Studijų kaina vienam studentui pagal Vyriausybės metodiką (2009 m. sausio skaičiavimai).
Pateikiame oficialius skaičiavimus, kiek kainuoja paruošti vieną studentą.
Kitaip sakant, šitiek valstybė skirs lėšų vienam valstybės finansuojamam studentui.
Tokia pati bus ir pilna kaina, kurią turės sumokėti studijuojantieji savo lėšomis.
Žinoma, bus nemažai atvejų, kai aukštoji mokykla savo nuožiūra mažins studijų įmokas mokantiems studentams (nors kai kur, populiaresnėse studijų programose, galbūt didins).
Paprasta aritmetika rodo, kad tokiu (kainų mažinimo) atveju ji bendroj sumoj neturės tiek lėšų, kiek reikia tinkamai paruošti priimtam studentų skaičiui.
Pavyzdžiui, tarkime, kad studijų programoje Y vieną studentą paruošti kainuoja 10'000 Lt. Priimta 50 studentų, iš kurių 15 nemoka (valstybės finansuojami), kiti studijuoja savo lėšomis. Kadangi už 10'000 Lt savo lėšomis studijuoti šioje studijų programoje beveik nieks nenori, aukštoji mokykla nustato studijų įmoką 7'000 Lt metams. Tad valstybės finansuojami 15 studentų atneša po 10'000 Lt, kiti - po 7'000 Lt. Kadangi vieno studento paruošimas kainuoja 10'000, tai 50 studentų - 50x10'000=500'000 Lt. Tačiau iš viso pinigų surenkama tik (15x10'000)+(35x7'000)=150'000+245'000=395'000 Lt. Vadinasi, iš viso trūksta 500'000-395'000=105'000 Lt iš viso, arba 105'000/50=2'100 Lt vienam studentui, taigi daugiau nei penktadalio lėšų. Bendra kokybė neišvengiamai smunka.
Tad pagal siūlomą pseudoreformą gaunami tik du variantai - 1) per didelės studijų įmokos ir žema studijų kokybė dėl didelio studijuojančiųjų skaičiaus (prastesnieji smukdo lygį gabesniems) arba 2) nors ir mažesnės, bet vis tiek per didelės studijų įmokos, žema kokybė dėl per didelio studijuojančiųjų skaičiaus ir dar vis vien išliekantis finansavimo trūkumas.
-
Dabar pateikiame tikslias kainas litais dieninėms studijoms (įdomumo dėlei: nedieninių studijų kainos maždaug penktadaliu mažesnės):
Universitetinės studijos
1. Humanitarinių mokslų studijos (išskyrus 2 ir 3 punktą):
Bakalauro studijos (toliau - Bak.) - 3532 Lt
Magistratūra (toliau - Mag.)- 5566 Lt
Doktorantūra (toliau - Dokt.) - 23337 Lt
2. Filologija:
Bak. - 5175 Lt
Mag. - 8297
Dokt. - 23781
3. Filologija (specifinių kalbų):
Bak. - 7844
Mag. - 12795
Dokt. - 23781
4. Socialiniai mokslai (išskyrus psichologija ir policijos pareigūnus):
Bak. - 4136
Mag. - 6451
Dokt. - 25148
5. Fiziniai mokslai, biomedicina, technologijos mokslai:
Bak. - 7896
Mag. - 12295
Dokt. - 31946
6. Matematika:
Bak. - 5245
Mag. - 8281
Dokt. - 25591
7. Visuomenės saugumas (policijos pareigūnai):
Bak. - 11749
Mag. - 18484
Dokt. - 35497
8. Reabilitacija, slauga, sportas (išskyrus trenerius):
Bak. - 5401
Mag. - 8505
Dokt. - 26061
9. Teatras (mokytojai), edukologija:
Bak. - 6083
Mag. - 9542
Dokt. - 27367
10. Architektūra, dailė (mokytojai):
Bak. - 7721
Mag. - 12170
Dokt. - 29178
11. Medicina, veterinarinė medicija:
Bak. - 9450
Mag. - 14855
Dokt. - 32868
12. Tranporto inžinerija:
Bak. - 18823
Mag. - 29095
Dokt. - 56718
13. Dailė, teatras (išskyrus mokytojus), audiovizualinis menas, muzika (mokytojai), sportas (treneriai):
Bak. - 11419
Mag. - 17946
Dokt. - 34505
14. Odontologija
Bak. - 11932
Mag. - 18811
Dokt. - 36045
15. Muzika (išskyrus mokytojus):
Bak. - 19652
Mag. - 31879
Dokt. - 33582
Neuniversitetinės studijos
1. Religijos mokslai - 2734 Lt
2. Filologija - 6599
3. Muzika (mokytojai) - 8542
4. Muzika (išskyrus mokytojus) - 16242
5. Dailė (mokytojai) - 6607
6. Dailė (grafinis/interjero dizainas) - 4846
7. Dailė (išskyrus 5 ir 6 punktus) - 8703
8. Teatras - 7717
9. Audiovizualinis menas (interaktyvusis dizainas, fotografijos technologija) - 3609
10. Audiovizualinis menas (išskyrus 9 punktą) - 7717
11. Teisė, vadyba ir verslo administravimas, rekreacija ir turizmas, ekonomika - 3622
12. Socialinis darbas, edukologija - 4007
13. Informatika, ekologija ir aplinkotyra, žemės ūkis - 5051
14. Odontologija - 5627
15. Farmacija, visuomenės sveikata - 4459
16. Slauga, reabilitacija - 4098
17. Veterinarinė medicija - 5650
18. Miškininkystė - 5051
19. Inžinerijos: elektronikos, statybos, transporto, aplinkos, kraštotvarka, chemijos, informatikos, pramonės, mechanikos, matavimų energetika - 4912
20. Visuomenės saugumas (policijos pareigūnai) - 9504
