Prof. V. Daujotis apie aukštojo mokslo pseudo reformą:
Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) kartu su akademine bei verslo nomenklatūra parengtas Mokslo ir studijų įstatymo projektas jokių pokyčių aukštojo mokslo sistemoje nežada. Jis yra imitacinis ir garantuoja lėtą, bet užtikrintą sistemos tolimesnį merdėjimą.
Alternatyvusis liberalų sąjūdžio ir konservatorių (LSK) projektas yra efektyvesnis. Jis greitina sistemos žlugimą – verčia gabesnį jaunimą emigruoti iš Lietuvos. Trumpai tariant, jei pirmasis projektas yra stagnacinis, tai antrasis – genocidinis.
ŠMM projektas buvo gana išsamiai ir kritiškai aptartas žiniasklaidoje, bet apie LSK projektą iki šiol daugiausiai kalbėjo jo apologetai – G. Steponavičius, M. Adomėnas, A. Kubilius. Užuodę pelną, jiems aktyviai talkina stambiojo verslo rykliai per savo viešųjų ryšių kontorą – Laisvosios rinkos institutą. Pastarasis bukai išpažįsta tris aukštojo mokslo politikos dogmas: 1) aukštasis mokslas būtinas žmogui, o ne visuomenei; 2) studijų finansavimas yra visų pirma studijuojančiųjų reikalas; 3) studijų finansavimas neturi pažengti toliau nei paskolų studijoms rėmimas.
Su dogmomis nesiginčijama, bet reikia ne vien iš apologetų pozicijų vertinti LSK projektą. Gali būti, kad jau pavėluota, nes projekto pagrindinės nuostatos turės būti skubiai įteisintos ir vykdomos nelaukiant Seimo rinkimų. Tai nulėmė Konstitucinio Teismo kovo 20 d. nutarimas, kuris LSK projekto naudai pakeitė Lietuvos Konstituciją.
Anksčiau ji visiems gerai besimokantiems valstybinėse aukštosiose mokyklose laidavo nemokamą aukštąjį mokslą, nors jau nuo 2002 metų valstybinės aukštosios mokyklos šią nuostatą ignoravo – vakarinio ir neakivaizdinio skyriaus studentai turėjo mokėti už studijas. Po KT kovo 20 d. nutarimo ir dieniniame skyriuje gerai besimokantys turės mokėti už studijas.
LSK projekto esmė
Visa LSK projekto esmė sutelkta viename painiai surašytame straipsnyje, kuriame kalbama apie studijų valstybinėse aukštosiose mokyklose finansavimą. Šiame straipsnyje numatyta, kad valstybės finansuojamos studijų vietos aukštosioms mokykloms tenka pagal geriausius vidurinės mokyklos baigiamųjų egzaminų rezultatus turinčių pasirinkimą tarp aukštųjų mokyklų ir studijų krypčių. Penki procentai geriausių iš jų nieko nemokės, kiti mokės nedidelę įmoką.
Pagal KT nutarimą tik pusė dabartinių studentų nemokės už studijas valstybinėse aukštosiose mokyklose, nes pagal Vyriausybės patvirtintus skaičiavimus tik tokiam kiekiui pakanka lėšų skiriamų iš valstybės biudžeto. Likusieji studentai, kuriuos valstybinės aukštosios mokyklos priims, jei turės galimybių, kurias pačios ir nusistatys, tiek pagal LSK projektą, tiek pagal KT nutarimą turės mokėti visą studijų kainą, kuri priklausomai nuo studijų krypties svyruos nuo kelių iki keliasdešimt tūkstančių litų per metus.
Pagal KT nutarimą priimtasis į mokamas studijų vietas turės visą studijų laiką mokėti už studijas – net ir tuo atveju, jei jis mokysis ypatingai gerai. Aišku, tokia finansavimo tvarką įsigaliotų tik nuo šių metų rudens. Pusė priimtųjų mokėtų už studijas, o po penkių-šešių metų – pusė visų studentų.
Nevienodas studijų prieinamumas ir jaunų žmonių varymas iš Lietuvos
Aukščiau buvo pateikti pagrindiniai numatomi finansavimo tvarkos pakeitimai. Visiškai aišku, kad LSK projektas ir jo versija pagal KT nutarimą (toliau LSK–KT projektas) panaikina vieną iš pagrindinių žmogaus teisių, kurią garantuoja Visuotinė žmogaus teisių deklaracija – vienodą aukštojo mokslo prieinamumą, kuris priklauso tik nuo pasirengimo ir gebėjimų, bet ne nuo turimos piniginės storio.
Antra, studentų mokesčiai leistų išvengti išpūsto ir neefektyvaus aukštojo mokslo esminės reformos, kuriai iki šiol įnirtingai ir sėkmingai priešinasi akademinės viršūnės.
Trečia, nereformuojama nekokybiška sistema ir naujai įvedamas mokestis už studijas varys bent kiek gabesnį Lietuvos jaunimą į kokybiškesnius kitų šalių universitetus, kuriuose mokestis dažnai yra arba mažas, arba jo išvis nėra, pavyzdžiui, Skandinavijos šalyse.
Labiausiai tikėtina, kad gabesnis jaunas žmogus, abejodamas dėl galimybių pakliūti į valstybės finansuojamą vietą, vienu metu teiks prašymus priimti ir kitų šalių, ir Lietuvos aukštosioms mokykloms. Gavęs teigiamą atsakymą iš kitos šalies universiteto, jis dažniausiai šį universitetą pasirinks net ir tuo atveju, jei ir Lietuvos aukštoji mokykla praneš, kad jis priimamas į valstybės finansuojamą vietą.
Konkurencija dėl geriausių studentų?
LSK–KT projekto autoriai tvirtina, kad jų projektas Lietuvos aukštosioms mokykloms leidžia konkuruoti dėl geriausiųjų studentų. Nors projekto autoriams daugsyk buvo aiškinta, bet jie niekaip negali suprasti, kad laikai pasikeitė – dėl geriausių studentų iš Lietuvos vis stipriau konkuruoja kitų šalių universitetai. Šiose varžybose nereformuojamų Lietuvos aukštųjų mokyklų galimybės yra menkos ir visiškai išnyks priėmus įstatymą pagal LSK–KT projektą.
Iš tikrųjų realios konkurencijos nebus. Jei varžybos dėl geriausių studentų būtų konkurencijos centrinė ašis, tai aukštosios mokyklos, nesugebančios pritraukti geriausių studentų, turėtų bankrutuoti. Tačiau LSK–KT projektas, nustatęs, kad valstybinės aukštosios mokyklos gali savo nuožiūra nusistatyti studijų kainą ir priimti tokią kainą mokančius studentus, panaikina bankroto galimybę. Tai labai lengva parodyti.
Tegu viena Lietuvos valstybinė aukštoji mokykla savo materialiais ir intelektiniais ištekliais yra pranašesnė nei kita. Akivaizdu, kad pirmoji mokykla susirinks didžiumą geriausių studentų, o antroji – žymiai mažiau. Pirmoji mokykla, remdamasi savo prestižu, nusistatys didelę studijų kainą, ir papildomai, į valstybės nefinansuojamas vietas priims studentus, kurie tokią kainą galės sumokėti. Aišku, tai bus labiau pinigingi, nei gabūs studentai.
Antroji mokykla, siekdama išgyventi, nusistatys žymiai mažesnę studijų kainą. Neįstojusių į valstybės finansuojamas vietas gabesnių, bet mažiau pinigingų asmenų dauguma pasirinks antrąją mokyklą – juk ir viena, ir kita mokykla išduoda tuos pačius, valstybės pripažįstamus diplomus. Tokiu būdu, antroji, nuo seno pripratinta sunkiai gyvalioti mokykla galės neribotai egzistuoti ir su bankrutavusia studijų kokybe.
Tačiau ir pirmoji mokykla neišvengs studijų kokybės smukimo – toje pačioje auditorijoje kartu su gabiais studentais mokysis ir mažiau gabūs, bet pinigingi studentai. Siekiant išlaikyti „melžiamas karvutes“, teks studijas derinti prie jų – prastinti dėstomų dalykų lygį, žeminti vertinimo kriterijus.
Ar socialdemokratai siekia išlaikyti ŠM ministro postą?
Naujoji finansavimo tvarka vers geriausius studentus išvykti iš Lietuvos, o likusių studentų didelė dalis turės brangiai apmokėti nepertvarkytos – neefektyviai veikiančios ir išpūstos – sistemos išlaidas. Dėl KT nutarimo tokia tvarka turės įsigalioti jau nuo rugsėjo mėnesio, todėl Seimo rinkimuose spalio mėnesį rinkėjai turėtų nubausti partiją, kurios ministras įgyvendins tokią tvarką.
Matyt, tai buvo paskutinis lemiantis veiksnys Švietimo ir mokslo ministrės socialdemokratės R. Žakaitienės atsistatydinimo istorijoje. Socialdemokratams dabar naudingiausia būtų atiduoti šį postą labiausiai nemėgstamiems konkurentams. Jei Gediminas Kirkilas, skelbdamas, kad jo partija sieks išlaikyti ŠM ministro postą, yra nuoširdus, tai jo išprusimas yra toks, kokį liudija jo diplomas, įgytas partinėje mokykloje.
Alternatyvusis liberalų sąjūdžio ir konservatorių (LSK) projektas yra efektyvesnis. Jis greitina sistemos žlugimą – verčia gabesnį jaunimą emigruoti iš Lietuvos. Trumpai tariant, jei pirmasis projektas yra stagnacinis, tai antrasis – genocidinis.
ŠMM projektas buvo gana išsamiai ir kritiškai aptartas žiniasklaidoje, bet apie LSK projektą iki šiol daugiausiai kalbėjo jo apologetai – G. Steponavičius, M. Adomėnas, A. Kubilius. Užuodę pelną, jiems aktyviai talkina stambiojo verslo rykliai per savo viešųjų ryšių kontorą – Laisvosios rinkos institutą. Pastarasis bukai išpažįsta tris aukštojo mokslo politikos dogmas: 1) aukštasis mokslas būtinas žmogui, o ne visuomenei; 2) studijų finansavimas yra visų pirma studijuojančiųjų reikalas; 3) studijų finansavimas neturi pažengti toliau nei paskolų studijoms rėmimas.
Su dogmomis nesiginčijama, bet reikia ne vien iš apologetų pozicijų vertinti LSK projektą. Gali būti, kad jau pavėluota, nes projekto pagrindinės nuostatos turės būti skubiai įteisintos ir vykdomos nelaukiant Seimo rinkimų. Tai nulėmė Konstitucinio Teismo kovo 20 d. nutarimas, kuris LSK projekto naudai pakeitė Lietuvos Konstituciją.
Anksčiau ji visiems gerai besimokantiems valstybinėse aukštosiose mokyklose laidavo nemokamą aukštąjį mokslą, nors jau nuo 2002 metų valstybinės aukštosios mokyklos šią nuostatą ignoravo – vakarinio ir neakivaizdinio skyriaus studentai turėjo mokėti už studijas. Po KT kovo 20 d. nutarimo ir dieniniame skyriuje gerai besimokantys turės mokėti už studijas.
LSK projekto esmė
Visa LSK projekto esmė sutelkta viename painiai surašytame straipsnyje, kuriame kalbama apie studijų valstybinėse aukštosiose mokyklose finansavimą. Šiame straipsnyje numatyta, kad valstybės finansuojamos studijų vietos aukštosioms mokykloms tenka pagal geriausius vidurinės mokyklos baigiamųjų egzaminų rezultatus turinčių pasirinkimą tarp aukštųjų mokyklų ir studijų krypčių. Penki procentai geriausių iš jų nieko nemokės, kiti mokės nedidelę įmoką.
Pagal KT nutarimą tik pusė dabartinių studentų nemokės už studijas valstybinėse aukštosiose mokyklose, nes pagal Vyriausybės patvirtintus skaičiavimus tik tokiam kiekiui pakanka lėšų skiriamų iš valstybės biudžeto. Likusieji studentai, kuriuos valstybinės aukštosios mokyklos priims, jei turės galimybių, kurias pačios ir nusistatys, tiek pagal LSK projektą, tiek pagal KT nutarimą turės mokėti visą studijų kainą, kuri priklausomai nuo studijų krypties svyruos nuo kelių iki keliasdešimt tūkstančių litų per metus.
Pagal KT nutarimą priimtasis į mokamas studijų vietas turės visą studijų laiką mokėti už studijas – net ir tuo atveju, jei jis mokysis ypatingai gerai. Aišku, tokia finansavimo tvarką įsigaliotų tik nuo šių metų rudens. Pusė priimtųjų mokėtų už studijas, o po penkių-šešių metų – pusė visų studentų.
Nevienodas studijų prieinamumas ir jaunų žmonių varymas iš Lietuvos
Aukščiau buvo pateikti pagrindiniai numatomi finansavimo tvarkos pakeitimai. Visiškai aišku, kad LSK projektas ir jo versija pagal KT nutarimą (toliau LSK–KT projektas) panaikina vieną iš pagrindinių žmogaus teisių, kurią garantuoja Visuotinė žmogaus teisių deklaracija – vienodą aukštojo mokslo prieinamumą, kuris priklauso tik nuo pasirengimo ir gebėjimų, bet ne nuo turimos piniginės storio.
Antra, studentų mokesčiai leistų išvengti išpūsto ir neefektyvaus aukštojo mokslo esminės reformos, kuriai iki šiol įnirtingai ir sėkmingai priešinasi akademinės viršūnės.
Trečia, nereformuojama nekokybiška sistema ir naujai įvedamas mokestis už studijas varys bent kiek gabesnį Lietuvos jaunimą į kokybiškesnius kitų šalių universitetus, kuriuose mokestis dažnai yra arba mažas, arba jo išvis nėra, pavyzdžiui, Skandinavijos šalyse.
Labiausiai tikėtina, kad gabesnis jaunas žmogus, abejodamas dėl galimybių pakliūti į valstybės finansuojamą vietą, vienu metu teiks prašymus priimti ir kitų šalių, ir Lietuvos aukštosioms mokykloms. Gavęs teigiamą atsakymą iš kitos šalies universiteto, jis dažniausiai šį universitetą pasirinks net ir tuo atveju, jei ir Lietuvos aukštoji mokykla praneš, kad jis priimamas į valstybės finansuojamą vietą.
Konkurencija dėl geriausių studentų?
LSK–KT projekto autoriai tvirtina, kad jų projektas Lietuvos aukštosioms mokykloms leidžia konkuruoti dėl geriausiųjų studentų. Nors projekto autoriams daugsyk buvo aiškinta, bet jie niekaip negali suprasti, kad laikai pasikeitė – dėl geriausių studentų iš Lietuvos vis stipriau konkuruoja kitų šalių universitetai. Šiose varžybose nereformuojamų Lietuvos aukštųjų mokyklų galimybės yra menkos ir visiškai išnyks priėmus įstatymą pagal LSK–KT projektą.
Iš tikrųjų realios konkurencijos nebus. Jei varžybos dėl geriausių studentų būtų konkurencijos centrinė ašis, tai aukštosios mokyklos, nesugebančios pritraukti geriausių studentų, turėtų bankrutuoti. Tačiau LSK–KT projektas, nustatęs, kad valstybinės aukštosios mokyklos gali savo nuožiūra nusistatyti studijų kainą ir priimti tokią kainą mokančius studentus, panaikina bankroto galimybę. Tai labai lengva parodyti.
Tegu viena Lietuvos valstybinė aukštoji mokykla savo materialiais ir intelektiniais ištekliais yra pranašesnė nei kita. Akivaizdu, kad pirmoji mokykla susirinks didžiumą geriausių studentų, o antroji – žymiai mažiau. Pirmoji mokykla, remdamasi savo prestižu, nusistatys didelę studijų kainą, ir papildomai, į valstybės nefinansuojamas vietas priims studentus, kurie tokią kainą galės sumokėti. Aišku, tai bus labiau pinigingi, nei gabūs studentai.
Antroji mokykla, siekdama išgyventi, nusistatys žymiai mažesnę studijų kainą. Neįstojusių į valstybės finansuojamas vietas gabesnių, bet mažiau pinigingų asmenų dauguma pasirinks antrąją mokyklą – juk ir viena, ir kita mokykla išduoda tuos pačius, valstybės pripažįstamus diplomus. Tokiu būdu, antroji, nuo seno pripratinta sunkiai gyvalioti mokykla galės neribotai egzistuoti ir su bankrutavusia studijų kokybe.
Tačiau ir pirmoji mokykla neišvengs studijų kokybės smukimo – toje pačioje auditorijoje kartu su gabiais studentais mokysis ir mažiau gabūs, bet pinigingi studentai. Siekiant išlaikyti „melžiamas karvutes“, teks studijas derinti prie jų – prastinti dėstomų dalykų lygį, žeminti vertinimo kriterijus.
Ar socialdemokratai siekia išlaikyti ŠM ministro postą?
Naujoji finansavimo tvarka vers geriausius studentus išvykti iš Lietuvos, o likusių studentų didelė dalis turės brangiai apmokėti nepertvarkytos – neefektyviai veikiančios ir išpūstos – sistemos išlaidas. Dėl KT nutarimo tokia tvarka turės įsigalioti jau nuo rugsėjo mėnesio, todėl Seimo rinkimuose spalio mėnesį rinkėjai turėtų nubausti partiją, kurios ministras įgyvendins tokią tvarką.
Matyt, tai buvo paskutinis lemiantis veiksnys Švietimo ir mokslo ministrės socialdemokratės R. Žakaitienės atsistatydinimo istorijoje. Socialdemokratams dabar naudingiausia būtų atiduoti šį postą labiausiai nemėgstamiems konkurentams. Jei Gediminas Kirkilas, skelbdamas, kad jo partija sieks išlaikyti ŠM ministro postą, yra nuoširdus, tai jo išprusimas yra toks, kokį liudija jo diplomas, įgytas partinėje mokykloje.
Straipsnio autorius V. Daujotis, remtasi www.pilieciai.lt/minerva
